Modernus atliekų tvarkymas

Regione įdiegta konteinerių identifikavimo sistema, mišrios komunalinės atliekų apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose.

Atliekų kiekis mažėja

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pašalinamų komunalinių atliekų kiekis kasmet mažėja.

Naujienos

Naujienos / 2018 03 08 Tinkamiausia vieta medžio pelenams – ne konteineris, o daržas

Tebesitęsiant šildymo sezonui į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą kreipiasi gyventojai, klausdami, ar galima kūrenimo metu susidariusius pelenus pilti į mišrių atliekų konteinerį.

Pelenus galima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, bet pirmiausia juos reikia atvėsinti ir supilti į plastikinį maišelį, kurį būtina užrišti. Į konteinerį draudžiama pilti karštus ar šiltus pelenus, nes jie gali sukelti gaisrą. Primename, kad savivaldybių patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse nurodoma, kad, jei gyventojui priklausantis konteineris tampa netinkamas naudoti dėl jo paties kaltės, jam tenka atlyginti nuostolius.

Tačiau tinkamiausia pelenų vieta – ne sąvartynas, o daržo lysvė, dirbamos žemės sklypas, komposto dėžė.  Todėl, jei turite galimybę, medžio pelenų neišmeskite – tikrai nepasigailėsite.

Pelenai – vertinga trąša

Šaltuoju sezonu, deginant malkas ar durpių briketus, galima sukaupti pakankamą pelenų kiekį, kad būtų galima pasigerinti savo dirvožemį. Pelenuose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, cinko, mangano, molibdeno, magnio, silicio, vario, švino – iš viso net 30 makro ir mikroelementų.

Pelenai – natūrali dirvožemio kalkinimo priemonė. Medžių pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinėms trąšoms. Tad pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Pakalkinus rūgštų dirvožemį, augalai geriau aprūpinami kalciu ir magniu, susidaro palankios sąlygos fosforui ir kaliui įsisavinti.

Pelenai palengvina sunkias molingas dirvas, todėl oras ir vanduo lengviau patenka prie augalų šaknų. Molingos dirvos pelenais tręšiamos rudenį, o smėlinės – pavasarį. Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui ir yra naudingi visiems, ypač chloro nemėgstantiems augalams (bulvėms ir kt. daržovėms). Pelenais netinka tręšti augalų, kurie mėgsta rūgščią aplinką – hortenzijų, šilauogių, rododendrų.

Tręšimo normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, pelenų maisto medžiagų kiekio ir auginamų augalų. Jei dirva neutrali, į 1 kvadratinį metrą galima berti 200–300 g medžio pelenų.

Išbarstytus pelenus reikia įterpti į dirvožemį, geriausia tai daryti pavasarį. Anksti pavasarį pelenus galima berti sode vaiskrūmių šakų plote.

Žiemą pelenus geriausia kaupti talpyklose ir laikyti viduje. Talpyklas su pelenais laikant lauke, jas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.

Nekenkite sau ir aplinkai

Vertingiausi – lapuočių medienos pelenai. Akmens anglies pelenai tręšti netinka, tačiau juose yra vertingų silicio oksidų, kurie padeda pagerinti drėgnų ir molingų dirvų struktūrą, jas nusausinti, melioruoti.

Pelenuose neturi būti plastmasės ar kitų kenksmingų žaliavų priemaišų, kurios gali turėti neigiamo poveikio aplinkai. Negalima naudoti pelenų, susidariusių sudeginus dėžes, dažytą ar lakuotą medieną. Tokiuose pelenuose yra augalams kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, klijuose nuo kartono dėžių ar popierinių maišelių yra boro, kurio per didelis kiekis kenkia augalams. Primename, kad atliekas, tokias, kaip dažytą ir kitaip apdirbtą medieną, baldų gamybos atliekas, senus langus, laminuotą plokštę ir pan. deginti griežtai draudžiama.

Pelenai – augalų apsaugai

Dažnai cheminiai preparatai sunaikina ne tik antžeminius ligų sukėlėjus, bet ir dirvoje gyvenančius saprofitinius gyvius ir bakterijas. Tai sulėtina dirvožemio organinių medžiagų skaidymą ir suteikia puikias sąlygas ligų sukėlėjams daugintis. Medžio pelenai apsaugo ir gydo augalus nekenkdami dirvožemiui.

Pelenai ir suodžiai gali augalus apsaugoti nuo kenkėjų (vabzdžių, lervų, sraigių, spragių) ir kitų ligų sukėlėjų, taip pat jais galima gydyti puvinio, miltligės pažeistus augalus. Augalų apsaugai labai tinka medžio pelenai, kurie neteršia aplinkos ir nėra pavojingi žmogui.

Medžio pelenais galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus. Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydėjimo metu bulvės tręšiamos tirpalu, paruoštu iš 10 litrų vandens ir 2 stiklinių pelenų. Kiekvienam bulvių kerui išlaistoma po 0,5 litro tirpalo.

Pelenai praturtina kompostą

Medžio pelenus galima berti į komposto krūvas ar paskleisti komposto dėžėse su organinėmis atliekomis. Taip laikomi pelenai stabilizuosis, kartu suintensyvės organinės medžiagos skaidymas. Kompostas su stabilizuotais pelenais papildo dirvožemį ir kitomis medžiagomis, ypač azotu. Medžio pelenuose azoto nėra, todėl pagausinta azotu stabilizuota medžio pelenų masė daug vertingesnė trąša augalams.

Jei į komposto krūvas pribersite pelenų, jas neutralizuosite, taip neutralizuosite ir sliekams bei kitiems naudingiesiems organizmams žalingą amoniaką.

 

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro inf.

www.rhs.org.uk nuotr.

Jei neradote informacijos, susisiekite su mumis:

  • info@sratc.lt
  • (8 41) 42 15 99 arba (8 41) 52 07 61

P. Lukšio g. 8, LT-76206 Šiauliai, Tel./faks. 520002, El. paštas: info@sratc.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas:
145787276. PVM mokėtojo kodas: LT457872716.