Modernus atliekų tvarkymas

Regione įdiegta konteinerių identifikavimo sistema, mišrios komunalinės atliekų apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose.

Atliekų kiekis mažėja

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pašalinamų komunalinių atliekų kiekis kasmet mažėja.

Naujienos

Naujienos / 2018 04 12 Konferencijoje – apie maisto švaistymą namų ūkiuose ir kaip keisti situaciją

„Europoje kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto – tai 20% viso ES pagaminamo maisto“, – konferencijoje „Maisto švaistymas namų ūkiuose: kaip didinti problemos supratimą“ kalbėjo Vytenis Andriukaitis, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą.

Milijardai eurų – į šiukšlių dėžę

Suskaičiavus šiam išmetamam maistui pagaminti reikalingus išteklius – elektros energiją, vandenį, darbo valandas, paramą žemės ūkiui ir kt., išeina, kad kasmet išmetami 143 mlrd. Eur.

Pasak V. Andriukaičio, dalis maisto yra prarandama dėl gamtinių sąlygų, kenkėjų ar kitų trukdžių, nemažai maisto iššvaistoma perdirbimo, prekybos grandinės dalyse.  Tačiau didžiausi švaistytojai yra namų ūkiai – jie išmeta didžiausią dalį – 40 procentų maisto produktų. Statistika rodo, kad didžioji dalis gyventojų net nesupranta, ką reiškia ant pakuočių esantys užrašai „geriausias iki...“ ar „suvartoti iki...“, todėl dažnai be jokios priežasties išmetami geri produktai. Gyventojai dažniausiai nesusimąsto, kokią įtaką maisto švaistymas daro klimato kaitai.

Apie švaistymo priežastis ir pasekmes

Balandžio 10 d. Vilniuje Lietuvos vartotojų instituto rengtoje tarptautinėje konferencijoje savo mintimis apie maisto švaistymo problemą dalijosi patyrę ekspertai.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė savo pranešime „Brangus, bet nuvertintas“ apžvelgė Lietuvos situaciją. Mūsų šalyje namų ūkiai daugiausia išmeta grūdinių produktų (pirmiausia – duonos gaminių), nemažai vaisių, daržovių, kiek mažiau mėsos, žuvies, pieno produktų. Dažnai gyventojai nesusimąsto apie maisto vertę, išmetamo maisto poveikį aplinkai.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės organizacijos (FAO) pareigūnas Robert van Otterdijk atskleidė, kad maisto švaistymas – ne tik išsivysčiusių šalių problema – dėl tokio elgesio labiausiai kenčia besivystančios šalys, kuriose maisto neužtenka net būtiniausioms reikmėms.

Europos maisto informacijos tarybos (EUFIC) vartojimo tyrimų vadovė Sophie Hieke tvirtina, kad gyventojai, pirkdami maisto produktus, dažnai elgiasi neracionaliai – perka neplaningai, vadovaudamiesi emocijomis, susivilioja akcijomis, spalvingomis etiketėmis, perka per dideles pakuotes. Namuose neretai pagaminama daugiau maisto, negu galima suvalgyti, nesuvalgytas maistas saugomas šaldytuve, bet dažnai apie jį pamirštama, ir jis galų gale vis tiek išmetamas, nes kasdien norisi ko nors šviežio ir naujo.

Ką daryti?

Ar galima pakeisti situaciją? Pasak Nyderlandų mitybos centro programų vadovės Margret Ploum ir Vageningeno universiteto (Nyderlandai) doktorantės Lisanne van Geffen, situaciją gali pakeisti visuomenės švietimas, specialios kampanijos socialiniuose tinkluose, „protingo“ maisto ruošimo pamokos ir pan. Maisto vartotojams reikėtų įdiegti taisyklę, kuria derėtų vadovautis perkant ir ruošiant maistą: protingai pirk, protingai ruošk, protingai saugok.

Europos Sąjunga (ES)  ruošiasi ryžtingai keisti situaciją. ES narės pasirašė Tvarios plėtros programą, įsipareigodamos iki 2030 m. iššvaistomo maisto kiekį sumažinti dvigubai. EK jau patvirtino kovos su maisto švaistymu gaires, sukurta Maisto švaistymo platforma, ir kiekviena ES šalis turės imtis veiksmų kovojant su šia problema.

 

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro inf.

myfitnesspal.com nuotr.

 

 

 

Jei neradote informacijos, susisiekite su mumis:

  • info@sratc.lt
  • (8 41) 42 15 99 arba (8 41) 52 07 61

P. Lukšio g. 8, LT-76206 Šiauliai, Tel./faks. 520002, El. paštas: info@sratc.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas:
145787276. PVM mokėtojo kodas: LT457872716.