Pavojingos atliekos

Pavojingos atliekos turi būti pristatomos į artimiausią DIDELIŲ GABARITŲ SURINKIMO AIKŠTELĘ (kai kurių pavojingų atliekų kiekiai yra ribojami) arba priduodamos įmonėms, tvarkančioms tokio tipo atliekas. Pavojingos atliekos surenkamos ir APVAŽIAVIMO BŪDU, pagal iš anksto vežėjų paskelbtus grafikus.

Išeikvotas baterijas (galvaninius elementus) galima palikti PREKYBOS CENTRUOSE, SPAUDOS KIOSKUOSE, MOKYKLOSE, PAŠTO SKYRIUOSE, kur pastatytos specialios surinkimo dėžutės ar konteineriai.

Pavojingos atliekos – tai medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai, pasižyminčios bent viena iš šių savybių:

  • Sprogstamoji medžiaga ir preparatai
  • Labai degi
  • Dirginanti
  • Kenksminga
  • Toksiška
  • Kancerogeninė
  • Ėdi
  • Infekcinė

Pavojingos medžiagos nuo 2015 m. birželio 1 d. ženklinamos naujais sutartiniais simboliais:



Kokios yra buityje susidarančios pavojingos atliekos?
  • galvaniniai elementai
  • akumuliatoriai
  • buitinės chemijos produktai
  • lakų, dažų, skiediklių atliekos
  • absorbentai
  • cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos
  • panaudoti tepalai
  • tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos
  • gyvsidabrio turinčios atliekos
  • asbestistinis šiferis
  • trąšos
  • klijai
Kaip elgtis su pavojingomis atliekomis?
  • Jeigu pavojingų medžiagų liko, sandariai jas uždarykite ir pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančius pavojingų atliekų surinkimo punktus arba įmones, tvarkančias tokio tipo atliekas. 
  • Pavojingos atliekos taip pat surenkamos ir apvažiavimo būdu, pagal iš anksto vežėjų paskelbtus grafikus.
  • Išeikvotas baterijas (galvaninius elementus) galima palikti prekybos centruose, spaudos kioskuose, mokyklose, pašto skyriuose, kur pastatytos specialios surinkimo dėžutės ar konteineriai.
  • Nemaišykite jų su kitomis buitinėmis atliekomis.
  • Nepilkite į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės.
  • Išmeskite tik tuščią ir sausą pavojingų gaminių pakuotę.
Kokios pavojingos atliekos yra priimamos Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse?
Atliekos pavadinimas

Nemokamai iš vieno gyventojo priimamas atliekų kiekis per metus

Papildoma informacija
Aasbestinis šiferis 15 lapų

Susmulkintą, subyrėjusį asbestinį šiferį pristatyti supakuotą

Panaudoti tepalai

Iki 7 l

Ne didesnėje negu 10 l pakuotėje
Dienos šviesos lempos (liuminescencinės lempos) Metinis kiekis nėra ribojamas, tačiau vienu metu galima pristatyti ne daugiau kaip 10-15 vnt. Nepriimamos sudaužytos lempos
Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai) ir akumuliatoriai Metinis kiekis neribojamas

Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai) ir akumuliatoriai

Kitos pavojingos atliekos (trąšos, pakuotės nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų, metalinės pakuotės su pavojingomis medžiagomis, absorbentai, tirpikliai, dažai, rašalai, klijai, baterijos)

15 kg. Birios, skystos pavojingos atliekos pristatomos ne didesnėje nei 10 l. taroje
Netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas kelia grėsmę gamtai ir žmogui

Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos kelia pavojų gamtai ir žmogui!

Išpiltas 1 litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės, o alyva, patekusi į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kelia pavojų žmogaus bei gyvūnų sveikatai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.

Netinkamai išmestos baterijos – didžiulė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamą poveikį aplinkai. Ypatingai pavojingi juose esantys sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą, jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.

Gyvsidabrio turinčios atliekos (dienos šviesos lempos, baterijos, termometrai, žemės ūkyje naudojami chemikalai, pesticidai) yra toksiškos visoms gyvybės formoms. Ypač pavojinga įkvėpti gyvsidabrio garų! Kvėpuojant gyvsidabrio garais, jis per plaučius patenka į kraują, jungiasi su baltymais, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Dažniausi fiksuojami susirgimai: mažakraujystė, plaučių ir inkstų ligos, odos uždegimai, metalo prieskoniai, skausmai pilve, nenoras valgyti, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, troškulys, svorio mažėjimas, galvos skausmai. Sunkūs apsinuodijimai gali baigtis mirtimi.

Mirtina gyvsidabrio dozė gali būti 10-20 mg/m3 (vieno medicininio termometro!) išbuvus žmogui uždaroje 100-200 m3 tūrio patalpoje nuo 3 valandų iki 3 parų. Gyvsidabris, esantis vienoje liuminescencinėje lempoje (100-120 mg), visiškai išgaravęs gali užteršti iki atmosferoje leistinų ribinių koncentracijų (0,0003 mg/m3) – iki 333 333-400 000 m3 tūrio hermetišką patalpą, o iki darbo zonoje leistinų ribų vienkartinių koncentracijų (0,01 mg/m3) – 10-12 tūkst. m3 tūrio patalpą.



Informacija atnaujinta: 2023-12-12, 13:33:53