Naujienos

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (Asociacija) atkreipia dėmesį, kad siūlomas reguliavimas dėl viešosiomis lėšomis sukurtos maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros eksploatavimo perdavimo privačiam operatoriui gali apriboti savivaldybių ir jų valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų galimybes užtikrinti ekonomiškai efektyvų sistemos veikimą.

Priverstinis privataus operatoriaus parinkimo reikalavimas neatitinka viešojo intereso

Asociacija nepritaria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintiems Pažangos priemonės „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo pakeitimams, kuriais numatoma, kad viešosiomis lėšomis sukurti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai turėtų būti eksploatuojami konkurso būdu parinkto privataus operatoriaus.

Asociacija pabrėžia, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos viešosiomis lėšomis sukurtą infrastruktūrą perduoti privačiam operatoriui. Asociacija neprieštarauja privataus sektoriaus dalyvavimui atliekų tvarkymo srityje, tačiau laikosi pozicijos, kad privataus operatoriaus pasirinkimas turėtų būti viena iš galimų alternatyvų, o ne iš anksto nustatyta privaloma sąlyga, ypač kai infrastruktūra sukurta valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos lėšomis bei skirta viešosioms funkcijoms užtikrinti.

Asociacijos vertinimu, toks reguliavimas gali sudaryti situaciją, kai privatus operatorius, neprisiimdamas infrastruktūros sukūrimo rizikos ir investicijų naštos, įgyja privilegijuotą prieigą prie viešosiomis lėšomis sukurto (visuomenės finansuoto) turto ekonominei veiklai vykdyti. Tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas, ar užtikrinama vienoda konkurencinė aplinka tarp rinkos dalyvių ir ar viešosios investicijos panaudojamos maksimaliai efektyviai.

Dabartinis siūlymas viešąjį sektorių vertinti tik kaip išimtinį ar „atsarginį“ variantą, kai neįvyksta dvi konkurencingos atrankos procedūros, Asociacijos vertinimu, nėra pakankamai pagrįstas ir neatspindi praktinių atliekų tvarkymo sektoriaus iššūkių. Ankstesnė sektoriaus patirtis rodo, kad infrastruktūros perdavimas privatiems operatoriams savaime neužtikrina ilgalaikio veiklos stabilumo ar efektyvumo. Kai kuriais atvejais dėl operatorių veiklos sutrikimų, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar veiklos tęstinumo problemų teko inicijuoti teisminius procesus, o viešajam sektoriui ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nepertraukiamą infrastruktūros veikimą. Dėl tokių situacijų sektoriui buvo padaryta didelė žala, todėl nesuprantama kodėl iš buvusių akivaizdžių klaidų nepasimokoma ir vėl „lipama ant to paties grėblio“.

Asociacijos vertinimu, privalomas privataus operatoriaus parinkimas didins atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, kurios galutiniame rezultate didins ir gyventojų mokamą rinkliavą.

„Savivaldybės ir jų įsteigti regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra atsakingi už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir nepertraukiamą veikimą. Todėl jiems turi būti suteikta teisė pasirinkti ekonomiškai efektyviausią ir viešąjį interesą geriausiai atitinkantį infrastruktūros valdymo modelį. Ir esmė ne tame kas valdys konkretų objektą, o tame ar viešosiomis lėšomis sukurta infrastruktūra pirmiausia tarnaus gyventojams ir viešajam interesui, ar taps priemone generuoti papildomą pelną privatiems subjektams. Tokiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, paslaugų kokybei ir ilgalaikiam viešojo turto išsaugojimui“, – pabrėžia Asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.

Žaliųjų atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra turi atitikti regionų poreikius

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į planuojamos priemonės „Žaliųjų atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ sąlygas. Veiklai iš pradžių buvo numatyta skirti 20,4 mln. Eur, tačiau finansavimo suma sumažinta iki 6 mln. Eur. Asociacijos vertinimu, numatyta sumažinta finansavimo suma yra nepakankama, nes dėl ribotų lėšų bus įgyvendinta tik dalis būtinų projektų, o kai kurie regionai neturės galimybių plėtoti reikalingos infrastruktūros – plėsti rūšiavimo aikštelių, įsigyti efektyvesnės žaliųjų atliekų apdorojimo ir komposto paruošimo įrangos.

Asociacijos vertinimu, atrankos kriterijai nepakankamai atspindi regionų poreikius ir esamos infrastruktūros išvystymą. Didesnį pranašumą gali įgyti jau išvystytą infrastruktūrą turintys ar didesnėmis nuosavomis lėšomis galintys prisidėti pareiškėjai, o viešojo sektoriaus įmonės – savivaldybių valdomi regioniniai atliekų tvarkymo centrai – tokių finansinių galimybių dažniausiai neturi. Nors būtent jiems numatyta pareiga ir tenka didžiausias žaliųjų atliekų sutvarkymo krūvis.

Asociacijos veikloje dalyvauja devyni regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Alytaus RATC, Kauno RATC, Klaipėdos RATC, Marijampolės AATC, Panevėžio RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC.