Naujienos
ŠRATC renginyje – praktinės žinios apie žaliųjų ir maisto atliekų rūšiavimą bei kompostavimą

Rugsėjo 17 dieną Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode vykusi „Derliaus šventė“ subūrė šiauliečius pasidžiaugti rudens derliumi, pabendrauti ir pasisemti žinių. Renginyje dalyvavo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistės, kurios pakvietė lankytojus į patyriminę edukaciją „Nuo derliaus iki komposto“.
Patyriminė edukacija padėjo geriau suprasti žaliųjų ir maisto atliekų rūšiavimą
Šventės lankytojai turėjo galimybę ne tik išgirsti aktualią informaciją apie atliekų tvarkymą, bet ir aktyviai įsitraukti į diskusiją. Daugiausia dėmesio skirta žaliųjų ir maisto atliekų rūšiavimui – aptarta, kaip jas tinkamai atskirti, kur ir kaip rūšiuoti. Kalbėta ir apie kompostavimo principus, kompostuojamas atliekas ir komposto naudą dirvožemiui. Praktinis edukacijos formatas dalyviams suteikė galimybę geriau įtvirtinti žinias ir suprasti, kaip atsakingas atliekų tvarkymas gali būti taikomas kasdienybėje.
„Edukacijos metu daug dėmesio skyrėme praktiniams atliekų rūšiavimo klausimams – aptarėme, kuo skiriasi žaliosios ir maisto atliekos, kaip jas tinkamai rūšiuoti, pristatėme pagrindinius kompostavimo principus ir jo naudą dirvožemiui. Džiaugiamės, kad renginio dalyviai aktyviai įsitraukė, domėjosi ir dalijosi savo patirtimi. Ypač smagu matyti vaikų smalsumą – jie noriai tikrinosi savo rūšiavimo žinias ir siekė sužinoti daugiau“, – teigia ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Rasa Staražinskienė.
Gyventojams primintos pagrindinės maisto atliekų rūšiavimo taisyklės. Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius galima mesti vaisių, daržovių, uogų likučius, duonos ir kepinių atliekas, virtą ir nevirtą maistą, mėsos bei žuvies likučius, kaulus, kiaušinių lukštus, kavos tirščius ir filtrus, arbatos tirščius bei pakelius, prieskonius, skintas gėles ir kambarinius augalus be žemių, riebaluotas servetėles, popierinius rankšluosčius, maistu užterštas pakuotes bei į sandariai uždarytą plastikinį butelį supiltą atvėsintą naudotą aliejų.
Svarbu žinoti, kad į šiuos konteinerius negalima mesti atliekų su skysčiais, tabako gaminių, vaistų, gyvūnų kraiko, maisto atliekų kartu su stiklinėmis pakuotėmis ir kitų rūšių atliekų.
Stotelėse „Daiktų kiemas“ tūkstančiai daiktų atranda naujus namus
Derliaus šventėje kalbėtasi ne tik apie žaliųjų ir maisto atliekų tvarkymą, bet ir apie dalijimosi daiktais kultūrą. Abiem atvejais svarbu kuo ilgiau išlaikyti turimų išteklių vertę: organines medžiagas grąžinti į gamtą komposto pavidalu, o dar tinkamų naudoti daiktų neleisti tapti atliekomis – pratęsti jų naudojimą perduodant kitiems.
Viena iš tokių galimybių – Šiaulių regione veikiantis dalijimosi daiktais stotelių tinklas „Daiktų kiemas“, kuriame gyventojų pristatyti nebereikalingi, tačiau dar tinkami naudoti daiktai atranda naujus namus. Jais dalijamasi ne tik su gyventojais, bet ir su bendruomenėmis, socialiniais darbuotojais, labdaros fondais, gyvūnų globos įstaigomis bei kitomis organizacijomis. Nuo 2020 metų „Daiktų kiemo“ stotelėse išdalyta daugiau kaip 277 tūkst. daiktų komplektų.
Taip bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodu kai kurie į „Daiktų kiemo“ stoteles gyventojų pristatyti daiktai naują gyvenimo etapą pradėjo būtent čia. Hamakas, sodo baldų komplektas ir keli smulkesni daiktai tapo bendros erdvės dalimi, kuria šiandien gali naudotis ir džiaugtis botanikos sodo lankytojai .
„Daiktus atidavę žmonės dažnai nesulaukia atgalinio ryšio, nežino, kur jie nukeliauja ir kaip naudojami toliau. Tikimės, kad jei kuris nors iš jų, užsukęs į botanikos sodą, atpažintų savo daiktą, jis pasidžiaugtų matydamas, kad daiktas vis dar naudojamas ir džiugina sodo lankytojus. Toks grįžtamasis ryšys parodo dalijimosi prasmę, skatina žmones ir ateityje tinkamų naudoti daiktų neišmesti, o perduoti kitiems“, – sako ŠRATC aplinkosauginės prevencijos specialistė Jurgita Udrienė.
Derliaus šventė – gera proga priminti, kad svarbu ne tik tai, ką užauginame ar sukuriame, bet ir tai, kaip elgiamės su tuo, kas lieka. Tinkamai tvarkomos organinės atliekos gali tapti kompostu, o dar tinkami naudoti daiktai – toliau naudojami. Taip ilgiau išsaugoma jų vertė, mažėja atliekų kiekis ir atsakingiau naudojami turimi ištekliai.